Vaikas gyvenimą suvokia per žaidimus ir ugdymą. Visame pasaulyje ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi žaisdami. Žaisti ima vos kelių mėnesių sulaukę kūdikiai. Pirmieji jų žaidimai apsiriboja žaisliukų laikymu, barškinimu, ragavimu. Vėliau, laikui bėgant, žaidimai tampa vis labiau koordinuoti, greitai kinta. Vaikas, iki tol buvęs individualistas, po truputį atranda kolektyvą ir sudėtingesnius kolektyvinius žaislus. Namuose vaikai dažnai pasineria į kūrybinius ieškojimus, meninę veiklą.
Žaidimas yra svarbi vaiko raidos sąlyga, nes tik žaisdamas jis ugdo ir mąstymą, ir pasaulio pažinimą, ir vaizduotę, ir kūrybiškumą. Kartais vaikams noras žaisti kyla spontaniškai. Pavyzdžiui, vaiką taip sužavi matytas lėlių teatre spektaklis, kad jis, grįžęs namo, ima turimas lėles, žaislus ar net Lego duplo konstruktorių ir pats ima kurti savo teatrą, vaidinti. Taigi vaikui nesvarbu priemonės, jam svarbu rasti pasitenkinimą žaidžiant ir imituoti tai, kas jį sužavėjo.
Vaiko ugdyme svarbus kolektyvas
Žaisdami vaikai mokosi ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti. Žaidimai itin efektyvūs tuomet, kai vaikas šeimoje auga vienas ir visas tėvų, artimųjų dėmesys skirtas tik jam vienam. Žaisdamas grupelėje, vaikas išmoksta dalintis ir suvokia, kad jis nėra pasaulio centras. Žaisdamas su kitais vaikais, vaikas mokosi priimti ir kitų vaikų požiūrį, nuomonę, tad jam lengviau integruotis visuomenėje. Itin šiuo tikslu tinka vaidmenų žaidimai, kai vaikai tampa gydytojais ir pacientais, mokytojais ir mokiniais, žaidžia šeimą – vaikus, tėvus ir t. t.
Kokioje aplinkoje vaiko įgūdžiai lavėja geriausiai?
Vaiko žaidimams tinkamiausia tokia aplinka, kurioje jis galėtų laisvai reikštis ir kurti bei, žinoma, pasirinkti, ką, kaip ir kuo žaisti. Taigi įrengti vaiko žaidimų erdvės negalima atmestinai ir bet kaip. Kuriant vaiko žaidimų erdvę reikėtų pagalvoti apie saugumą, patogumą, ergonomiką, išdėstymą. Įrengiant žaidimų aikšteles lauke, vaikas turėtų susipažinti su kuo įmanoma daugiau natūralių medžiagų. Pavyzdžiui, vaikas turi turėti galimybę žaisti su smėliu ir akmenukais, pabėgioti ant žolės. Svarbu pagalvoti ne tik apie vaiko pramogas, bet ir apie privatumą: kartais ir vaikams reikia kampelių, kuriuose jie galėtų pailsėti po aktyvių žaidimų, atsipūsti, nurimti.
Visapusiškai vaikas augs ir bus ugdomas tik tuomet, jei jam bus sudaromos galimybės kuo nors rūpintis. Vaikui galima patikėti prižiūrėti augalus, vyresniam – ir naminius gyvūnėlius. Vaikai, kurie nuo pat mažų dienų kuo nors rūpinasi, užauga atsakingesni ir jautresni aplinkiniams.
Kokius žaislus ir žaidimus rinktis?
Vaikiški žaislai pagal amžiaus grupes suskirstyti visiškai neatsitiktinai: kas tinka dvimečiui, tikrai netiks ir nepatiks aštuonmečiui. Skiriasi ne tik vaiko raida, bet ir poreikiai. Pavyzdžiui, dvimečiui labai patiks dėlionė ar Lego duplo konstruktorius: vaikas kruopščiai mėgins dėlioti keliolika ar keliasdešimt kaladėlių ir detalių, tai teiks jam džiaugsmo ir pasitenkinimo. Detalės didelės, spalvingos, saugios ir patogios, mažylis jas dėlios bent keliolika minučių, kol nepabos. Tuo tarpu didesniam vaikui šis konstruktorius – lengvai įveikiama ir ne itin įdomi užduotis, nes didesni vaikai turi ne tik daugiau kantrybės ir noro žaisti, bet ir puikiai išlavinta jų smulkioji motorika. Taigi vyresniam vaikui ne atsitiktinai perkami daugiau detalių turintys, daugiau kūrybinių variacijų teikiantys konstruktoriai.