Biskvitas – tai paprastas pyragas, pagamintas iš kiaušinių, cukraus ir miltų. Iškeptas biskvitas pasižymi tvirta, kempinės tekstūrą primenančia konsistencija. Biskvito istorija siekia renesansą. Nuo to laiko palaipsniui biskvito tešlos svarba kulinarijoje augo, o dabartiniu metu biskvitas yra svarbus daugelio desertų sudėtinis ingredientas, kurį vertina net karaliai.
Biskvito istorija
Anksčiausias biskvitinio pyrago receptas yra randamas anglų poetės Gervase Marklame knygoje „Houswife“, išleistoje 1615 amžiuje. Pagal šį receptą biskvitas yra ruošiamas maišant miltus ir cukrų į išplaktus kiaušinius, po to gauta masė yra pagardinama anyžių ir kalendrų sėklomis bei iškepama.
Daugumoje istorinių šaltinių teigiama, kad renesanso laikotarpiu biskvito tešla buvo pakeliama naudojant tik kiaušinius ir tik 1843 metais anglų fabrikantui Alfred Bird sukūrus kepimo miltelius į biskvito tešlą papildomai imta dėti ir juos, kad ši dar labiau iškiltų.
Biskvito gaminimo ypatybės
Nors biskvitas paprastai yra gaminamas be sviesto, jo skoniui sustiprinti dažnai yra naudojamas sviestinis kremas ar grietinėlė. Skirtingam biskvito skoniui išgauti į tešlą taip pat yra dedami šviežūs vaisiai, įvairūs džemai bei kremai. Labai dažnai iškeptas biskvitas yra glaistomas įvairių rūšių glajais. Pavyzdžiui, Amerikoje 20 a. pradžioje labai populiarus buvo biskvitas įdarytas citrinų įdaru ir apipiltas verdančiu glajumi.
Viktorijos sumuštinis