Ką daryti, jeigu nori susirasti gyvenamąją vietą svetimoje šalyje? Atrodytų, turėtų veikti tos pačios strategijos, kokiomis naudojamės ir ieškodami namų savo tėvynėje, pavyzdžiui, žiūrėti skelbimus tokiose svetainėse kaip http://www.moregood.co.uk, įvairiuose laikraščiuose, klausinėti pažįstamų. Ar tikrai viskas taip ir yra? Klausiame jau kurį laiką Britanijoje įsitvirtinusių lietuvių, kuo būsto paieškos šioje užsienio šalyje skiriasi nuo analogiško proceso Lietuvoje.
Adomas, studentas
Išvažiavau studijuoti į Angliją, tikėdamas gerais dalykais, labiau puoselėjau viltis, o ne mąsčiau apie sunkumus, su kuriais susidursiu. Nors, aišku, žinojau, kad jų bus. Pirmus metus apgyvendinimą automatiškai skyrė universitetas, antriems reikėjo ieškoti buto, ir jo ieškoti reikia jau praktiškai metai laiko prieš. Tuo turbūt ir skiriasi tas procesas iš esmės. Pas mus viskas paprasčiau, žmonės tiesiog būstą susiranda likus mėnesiui iki gyvenimo pradžios tam tikroje vietoje. Ten metai – pusė metų prieš tai jau turi ieškoti. Aš naudojausi įvairiais skelbimais, nes neturėjau ten dar kažkokio plataus pažinčių rato. Dabar gal jau būtų kitaip, gal kažkas pasakytų, kur atsilaisvino vietelė, ir ten kraustyčiausi. Yra visokių portalų, oz ads London, laikraščių, agentūrų netgi. Kai labai nori, viskas įmanoma, tik bėda ta, kad viskas taip pat atsiremia į pinigus. Aš asmeniškai dar pirmus metus buvau išlaikomas tėvų, nedirbau, jaučiausi visam pasauliui skolingas ir dėkingas, ir žinojau, kad turiu susirasti gyvenamą vietą kuo pigiau. Tarkime, susiradau, tačiau kita bėda buvo grynai šios rinkos specifinis bruožas – tai labai iš anksti už nuomą mokamas depozitas. Dėl buvo kaip reikiant sudėtinga ir komplikuota, nes tėvai turėjo iš anksto pakloti nemažą pinigų sumą.
Jurgis, statybininkas
Man pasisekė, kad šiuos visus rūpesčius sutvarkė darbdavys. Apskritai, kartais yra daug rizikingų dalykų, kurių turi tiesiog nepaisyti, o kartu ir apskaičiuoti, kiek tu sau leidi rizikuoti. Taip yra ir su tuo darbu bei gyvenimu Anglijoje. Aš statybininkas, ir šioje rinkoje masės apgavysčių, apgauna darbdaviai ir dėl darbo, ir dėl gyvenamosios vietos. Man labai pasisekė, nes darbdavys iš karto parūpino, kur gyventi, mes gyvename tokiame darbininkų bendrabutyje, kainuoja mažai, o ir nervų nebuvo dėl paieškų. Žmona Agnė, privati darbuotoja, kurios dar nepažinojau, kai čia atsikrausčiau, pasakojo, kad jai buvo kur kas sunkiau. Ilgai ieškojo, kur gyventi, prieš tai glaudėsi pas gimines, kur jau ir taip labai daug žmonių gyveno.